Seniausi Asuros užrašai byloja apie šalį, esančią giliai po Tyrija. Jie aprašo padarus, kokių niekada nežinojo nei žmonės, nei čarai, ir pasakoja istorijas apie vietas, kurios dabar laikomos galutinai sunaikintomis, ryšium su Primorduso atsiradimu. Šie rankraščiai taip pat pasakoja apie siaubingus monstrus …. ir apie kitokius padarus, tikriausiai ne tokius pavojingus, bet siaubingai žaismingus – Skritus  (Skritt).

Saugokitės skritų. Ach, vienas – tai pakankamai žaisminga, bet įsivaizduokite du … arba dvidešimt …. arba du šimtus šių gyvių! Ne, geriau sunaikinti jų visą koloniją dabar ir baigti su jais pirmiau, negu situacija taps nekontroliuojama.
– Dlixx ‘Better Mousetrap’ Mass Trauma Wargolem išradėjas.

Skritai, nedideli, panašūs į žiurkes padarai, atėję iš gilių Tyrijos požemių. Iš pirmo žvilgsnio šie juokingi kailiniai kamuoliai gali pasirodyti vos galintys rišliai kalbėti, tačiau jie turi ginklus ir nešioja drabužius ir šarvus, kaip ir visos labiau išsivysčiusios rasės. Be to, asuros gali papasakoti jums (arba tai gali pastebėti bet koks pastabus stebėtojas), kad skritai tampa protingesniais, kai susiburia į dideles grupes.  Susišnekėdami cypimu ir čežėjimu taip greitai, kad žmogaus ausiai tai gali pasirodyti paprasčiausiu zvimbimu, jie keičiasi informacija, analizuodami žinias ir numatydami veiksmus tarpusavyje. Kuo daugiau skritų čia dalyvauja, tuo racionalesni, protingesni ir gudresni jų veiksmai. Vienišas skritas, tai paprastas, geraširdis individas, galintis tiesiog atlikti pagrindines užduotis ir palaikyti savo gyvybę, bet jeigu jų šimtai? Ištisa kolonija? Jie tampa pakankamai protingais, kad galėtų mesti iššūkį netgi intelektualiesiems asuroms.

Asuros laiko skirtus tinginiais. Jie nieko neplanuoja, jie nenaudoja strategijos, išskyrus tam tikrą išgyvenimo techniką, ir jie labai greiti, kad galėtų pasinaudoti pranašumu, kai mato tokią galimybę. Jie ne išradėjai ir ne mokslininkai, tačiau jie smalsūs. Turėdami pakankamai laiko ir kieno nors išradimą, skritai gali išnagrinėti, kaip jis sukurtas, ir, galbūt, nukopijuoti jį. To ir pakanka, kad asuros susierzintų be galo be krašto.

Nesena istorija

Arrr! Ar aš jums nesakiau? Nevaikščiokite ledu! Kristi! Jūs! Šalta! Paviršiuje kitaip, nei apačioje!
Siktikta – Fionnghualos kolonijos skautas.

Skritai ir asuros seniai kariauja po žeme. Kovodamos dėl teritorijų ir išteklių būsimosioms kartoms, dvi rasės pastoviai kandžiojo viena kitai gerkles. Kaip taisyklė, asuros turėjo pranašumą – galų gale, vienas asura nė trupučio nekvailesnis už asurų grupę, tačiau skritų reprodukcinis ciklas žymiai greitesnis, ir tai leido jiems išlaikyti savo skaičių netgi tada, kai asuros tiesiog naikino juos. Galų gale asuros naikino skritus didžiuliu greičiu, argumentuodami tuo, kad jeigu jie to nebūtų darę, skritų būtų prisiveisę per daug ir jie būtų tapę didžiule grėsme civilizuotam pasauliui.

Kai Primordus pakilo iš žemių gelmių, išvydamas asuras į paviršių, skritai taip pat bėgo į išorinį pasaulį. Nelaimei, jiems ne taip gerai sekėsi, kaip asuroms. Skritų grupės (arba individai), atsiskyrę nuo bendros masės, ypač  lengvai pasimesdavo arba priimdavo kvailus sprendimus, kurie baigdavosi jų žūtimi nuo Primorduso grobuonių. Tokiu būdu išliko labai mažai skritų. Kažkurį laiką asuros galvojo, kad senasis priešas išnaikintas – vienintelė šviesi dėmė, susijusi su Senųjų Drakonų atgimimu. Tačiau, pragyvenus kelioms kartoms, jie atrado skritų grupes, išsibarsčiusias po visą Tyriją…

Nuo tada asuros atnaujino savo karą prieš skritus, maldaudami kitų rasių išnaikinti jų senuosius priešus. Kai kurios rasės  (pavyzdžiui, Čarrai) buvo ypač laimingi, užsiimdami tuo ir matydami skritus kaip kenkėjus, kuriuos būtina išnaikinti. Kiti, pavyzdžiui, žmonės ir silvariai, buvo labiau linkę bendrauti su skritais ir sudarinėti su jais sąjungas. Skritai dažnai su tuo sutinka ir susitarimai su jais būna daugiau ar mažiau patikimi … iki tol, kol jie pasilieka grupėje, pakankamai didelėje, kad galėtų prisiminti sąlygas, kurių jie įsipareigojo laikytis.

Skritų visuomenė

Skritų kariai vadinami „skean dhu“.  Atidus studentas pastebės, kad literatūriškai šiuos žodžius galima išversti taip – ” bet koks skritas, nešantis ginklą”
Rava Skrittcoat – Dinamikos koledžo lektorius.

Skritai paprastai išsirenka lyderį, kai pradeda pastoviai rinktis vienoje vietoje. Šis lyderis paprastai renkamas už jo gebėjimą greitai apdoroti kitų skritų pateiktą informaciją. Kitos rasės tokį lyderį vadina pirmuoju tarp lygių, kuriam yra leidžiama parinkti būsimas strategijas ir planus už visą koloniją. Visa skritų grupė susirenka kartu ne rečiau, negu vieną kartą per mėnulio ciklą (paprastai per pilnatį  arba jaunatį, ir tai nesunku pastebti), kad galėtų pasikeisti dideliu informacijos kiekiu. Jie aptaria praeito mėnesio įvykius ir rengiasi sunkumams, kurie atsiras kito mėnulio ciklo metu.

Nors skritai mėgsta pasisavinti įvairius daiktus, jiems nereikia juvelyrinių dirbinių ir nereikalingų daiktų, ir jie nesipuošia blizgučiais. Panašūs daiktai gali tik pakenkti skritui, kuris bando būti gudriu! Vietoje to jie pirmenybę teikia naudingiems dalykams, daiktams, kurių jie nesugeba patys pasigaminti savarankiškai.

Skritų religija (tokia, kokia yra)

Ieškokite jos ir raskite. Nežiūrėkite. Jos nėra; todėl jūs turite „nežiūrėti“ atsargiai. Taip?
– Senasis Aodhrrakas, Ratatosko kolonija.

Skritai turi labai silpną religijos jausmą – stipresnis yra empatijos pasauliui jausmas, nei tikėjimas dieviškaja galia. Skritai mano, kad gyvenimas egzistuoja tiesiog dėl malonių minučių ir gerų prisiminimų. Jie – hedonistai (Hedonizmas – etinis mokymas, pagal kurį malonumas yra svarbiausias dorybė, aukščiausias gėris ir gyvenimo tikslas. Vertėjo past.) ir linkę susikurti komfortą svetimo darbo sąskaita. Jie maitėdos, bet priekabūs. Jie nesikapstys jūsų šiukšlėse, jie iš tų, kurie pasilenkia šalia jūsų įtikinėdami, kad atsarginis kardas yra nelabai reikalingas daiktas, kurį reikėtų tampytis su savimi, ir kad geriau atiduoti kardą jam. Jie turi materialinės vertybės pojūtį ir teikia pirmenybę aukštesnio lygio daiktams. Laikui bėgant, skritas, greičiausiai, sulaužys tai, ką gavęs, ir pradės zuiti aplink, ieškodamas naujų, geresnių daiktų.

Skritų gyvenimas

Skritai – gudrūs, protingi maitėdos, primenantys humanoidą, žiurkės ir šikšnosparnio mišinį. Jie minta viskuo,o  pirmenybę teikia mėsai ir grybams, surinktiems po žeme. Skritai pernelyg tingūs ir egocentriški, kad galėtų užsiimti nuosavu ūkiu, išskyrus tai, kas nereikalauja jų įdėto darbo. Jie linkę gyventi didelėse olose, žinomose kaip „įdrėskimai“ (“scratches”), naudodamiesi akmenimis ir požeminėmis perėjomis, kurdami saugią aplinką. Jie turi savą architektūrą, jie stato lūšneles arba struktūras iš savo surinktų daiktų savo olos vidaus centre. Tarp skritų vyrų ir skritų moterų nėra socialinių skirtumų. Tik asuros, kurie per ilgus amžius buvo susiję su šia rase, gali lengvai nurodyti skirtumus tarp dviejų lyčių. Likusioms rasėms skritai atrodo visi kaip vienas.

Niekas nežino, kaip veikia kolektyvinis skritų protas. Pati teisingiausia teorija sako, kad skritai tiesiog bendrauja taip greitai, kad kartu jie gali sukurti idėjas ir išrinkti geriausias iš jų per keletą sekundžių, vietoj to, kad priimtų individo sukurtą ir pasiūlytą planą.  Žinoma, skritai pasižymi ir ypatinga klausa. Jie gali akimirksniu bendrauti vienas su kitu, jei yra girdimumo zonoje. Jei jūs sutiksite vienišą skritą, jis neatrodys jums protingas, bet jei jūs sutiksite keletą, jie galės bendrauti su aplinkiniais stebinančiu greičiu, praktiškai ultragarsu, ir apdoros informaciją bei priims protingesnius sprendimus. Tokiu būdu, skritai atrodo kvailesni mažose grupėse ir žymiai protingesni, kai susirenka į didesnes grupes. Dėl šios priežasties skritai savo  „įdrėskimuose“ daug protingesni – ir, ko gero, labiau pavojingi. Netgi drąsiausi asuros nesiryžta atakuoti olos, kai joje yra daug skritų.

Skritų moteris gali gimdyti nuo trijų iki penkerių kartų savo gyvenime. Jaunikliai greitai apsirūpina viskuo patys ir pradeda gyventi savarankiškai. Tačiau dėl skritų intelekto kilmės jaunieji skritai kartais klajoja po vieną ir pasijunta be kitų paramos, kurie galėtų jiems padėti pavojingose situacijose, ir todėl bendras gyventojų skaičius išlieka, palyginti, nedidelis. Skritų motinos ir tėvai labai rūpinasi savo vaikais ir lepina juos geriausiais daiktais, kuriuos gali nupirkti, iškeisti arba pavogti.

Skritai turi tam tikrų problemų bendraudami su kitomis rasėmis. Dėl savo unikalaus bendravimo būdo skritai dažnai tiesiog mano, kad jūs jau žinote, apie ką jie kalba. Jie taip pat mano, kad jūs galite suprasti jų greitai besivystančias idėjas ir kalba greitai,  nespecifiškai – kadangi kitas skirtas tiesiog suprastų juos, nematydamas reikalo gilintis į detales. Be to, skritai dažnai susierzina ir kartojasi, norėdami įsitikinti, ar „bukasis ne skritas“ tikrai supranta juos.

Užkulisiuose

Skritai – tai nauja rūšis žaidime Guild Wars 2, o jų sukūrimo idėja atsirado po smegenų šturmo, susijusio su Primorduso pabudimo pasekmėmis. Mes jau kalbėjome apie tai, kaip asuros išėjo į paviršių, tačiau, kai mes pradėjome galvoti, kuo buvo asuroms požeminis pasaulis, mes supratome, kad jie negalėjo ten būti vieni. Kitos požemių būtybės taip pat turėjo būti paliestos Vyriausiojo Drakono agresijos.

Anksčiau mes niekada nebuvome pasinaudoję kolektyvinio proto idėja mūsų pasaulyje, bet mums nesinorėjo tiesiog kartoti senus standartus. Mes išnagrinėjome daugybę idėjų, ir pagaliau apsistojome ties „rattus rattus based horde“ koncepcija. Pagrindiniu aptarimo dalyku jų kūrimo metu buvo tai, kad ši rasė turėjo konkuruoti su asuromis jų sąlygomis, tačiau netampant dar viena super intelektualia rase. Mes norėjome, kad jie turėtų savų trūkumų, skirtumų ir stiprių pusių.

Mes turėjome grandinėlę užduočių, kurioje vienu momentu buvo skritai, ir nors neįeinanti į žaidimą, tai buvo pribloškianti istorija. Nedidelė skritų kolonija susidūrė su kodanų gentimi ir įsiklausė į jų filosofiją. Kadangi jie buvo grupėje, jie labai gerai ją suprato, ir vienas iš jų ja taip susižavėjo, kad panoro sužinoti daugiau. Kiti skritai išėjo, o vienas pasiliko, kad pasimokytų pas kodanus. Deja, kai tik kiti skritai išėjo, jis atsidūrė baisioje padėtyje– jis nebuvo pakankamai protingas, kad suprastų kodanų filosofiją, arba, kad atsimintų, kodėl jis juos taip aukštino. Bet jausmai išliko, ir jis pasiliko su kodanais – bet, deja, jis niekada nesugebės juos suprasti iš tikrųjų. Tai buvo žaidimo GW2 Gėlių Aldžernonui (Flowers for Algernon)  versija. Aš tikiuosi, kad vieną gražią dieną mes galėsime įdėti šią istoriją į žaidimą.