Ištisus amžius buvo sekamos pasakos apie kolonų miestus, iškilusius virš vandens toli jūroje. Bokštai iškyla virš bangų, nors horizonte nesimato žemės, jie nusileidžia žemyn, į vandenyno gelmes, kur negali išgyventi tie, kas kvėpuoja oru. Ten gyvena pražuvę jūreiviai, kurių laivai sudužo per audras. Kyla žėrintys pylimai, susidarantys iš medžio, stiklo ir piratų lobių, kurie laikomi seniai pražuvusiais jūroje.
Tiesa ta, kad tokios vietos egzistuoja. Tačiau, jei pasakos suteikia joms grožio ir egzotikos, realybė yra žymiai baisesnė. Šie „kolonų miestai“ – aptvarai vergams, pastatyti tam, kad būtų išsaugota žemės gyventojų gyvybė tol, kol jų prireiks aukojimui. Gyvenantieji ten – nusivylę, išprotėję padarai, kasdien spoksantys į tamsias vandenų gelmes, ir žinantys, kad jų valanda greitai išmuš. Misdami žuvų likučiais, mėtomais jiems pagrobėjų, jie apgailėtinai egzistuoja, pastoviai žvelgdami į horizontą ir bandydami ten įžvelgti bures – melsdamiesi, maldaudami ir šaukdamiesi kokios nors pagalbos, kol dar kreitai negrįžę.
„Tamsūs pavidalai slysta vandens paviršiumi, šešėliai tarp bangų. Saugokite savo vaikus, kad jie neitų prie kranto. Saugokitės patys. Pernelyg daug jau išnyko šiuose vandenyse, ir niekas dar negrįžo iš gelmių“— Jarlas Lapės Apsiaustas (Jarl Foxcoat) nornas skaldas.
Kreitai – protingi, panašūs į gyvates padarai, su ilgomis uodegomis, skirtomis greičio išvystymui vandenyje, bet su liemeniu ir rankomis, kaip žmogaus – nors ir su žvynais, ragais ir driežo galvomis. Tai ypatingai pikti padarai, visiškai nesidomintys kitų poreikiais ir gerove. Priartėjimas prie mirties pakeičia jų išvaizdą dėl religinio įsiūčio, ir dėl to juos dar sunkiau sunaikinti.
Vienodai patogiai besijaučiantys ir virš ir po vandeniu, kreitai niekada nejuto pavojaus iš jokios Tyrijos rasės. Gal būt, kaip tik dėl to jie neapsunkino savęs bendravimu su kitomis rasėmis. Jiems nieko nereikia, ką jiems galėtų duoti žemės gyventojai, išskyrus vergus, kad galėtų juos panaudoti savo ritualuose. O juos kreitai gali pagrobti savarankiškai – negailestingai ir efektingai.
Net amfibijos Chailekai atsiduria nepatogioje padėtyje, besikaudami po vandeniu. Nėra tokios Chailekų genties, kuriai pavyktų sukurti efektyvią jėgą prieš kreitus. Kvaganai (quaggan) bijo jų ir pasakoja apie jų siaubingąsias koplyčias jūrų gelmėse. Kreitai niekada nebuvo nugalėti ir patys save laiko nenugalimais. Jie įsitikinę, kad yra palaiminti ir išaukštinti: aukščiausia rūšis pasaulyje.
Religija
Kreitų visuomenė tamsi ir fantastiška. Vadovaujamas savo dvasininkijos, kreitas Oratuss vadovaujasi senovine doktrina, perduota jam gelmių pranašų, ir pastoviai pranašaujančia šių pranašų sugrįžimą. Kreitų religijos pagrindas yra didžiuliai obeliskai iš unikalaus tamsiojo akmens, kuriuos galima rasti tiktai Tyrijos vandenyno dugne. Kretai tiki, kad kiekvienas obeliskas iškilo kreitų pranašų perkėlimo į mistinį pasaulį momentu, į pasaulį, esantį už šio pasaulio ribų, kur šie bevardžiai pranašai surenka galingą armiją, kad galėtų išnaikinti visas kitas rūšis. Vieną kartą jie grįš, ir visas Tyrijos paviršius pasidengs viena didele jūra. Kreitai aukoja vergus, kad galėtų parodyti savo pagarbą pranašams, ir kad pranašai savo mistiniame „kitame pasaulyje“ turėtų tarnų.
Kreitai neturi rašto. Jie turi puikią atmintį, ir visus religinius tekstus jų dvasininkai prisimena mintinai. Šie tekstai didžiuliai ir juos sunku prisiminti; kreitams tapti Oratussu – tai reiškia viso gyvenimo nuotykį ir reikalauja didžiulio, viską užvaldančio atsidavimo. Be to, paprastiems kreitams nepažįstami kulto tarnai užsigarantuoja savo valdžios stabilumą, subtiliai pakeisdami šių masyvių tekstų žodžius, siekdami to, kad jiems reikalinga interpretacija būtų užfiksuota kur nors kanone.
Žemės istorikai ir mokslininkai mano, kad obeliskai jūros dugne yra visai nemistinis reiškinys, o senoviniai paminklai, pastatyti kreitų religijos įžymybėms ir vadams. Kadangi kreitai apsiriboja tik savo žinių įsiminimu, dalis informacijos pražuvo per praėjusius amžius. Kreitų rasė pamiršo tikrąją obeliskų paskirtį ir sugalvojo mistinę pagarbą paminklams ir tiems, kam jie buvo skirti. Obeliskai siaubingai glotnūs be jokių simbolių, ir todėl jie negali papasakoti savo istorijos „iš pirmų lūpų“. Kreitų Oratussai tapo tais, kas interpretavo monolitų reikšmę savo žmonėms – ir dėl šių žynių fanatizmo obeliskų sukūrimo istorija buvo panaudota religiniams tikslams. Kaip ir patys obeliskai, kreitai yra tvirti ir nepalenkiami savo įsitikinimuose. Jų legendos tvirtina, kad visos rasės, gyvenančios paviršiuje, buvo pranašų išvytos iš jūros ir joms buvo uždrausta sugrįžti. Nors šios legendos skamba melagingai kitoms rasėms, kreitai atsisako klausytis bet kokių kitų rasių „erezijų“; jų sunaikinimas kreitams atrodo būtų efektyviausias būdas įrodyti, kad jų religija nemeluoja.
Gelmės
Kreitų statiniai driekiasi nuo vandenyno gelmių iki paviršiaus. Povandeniniai pastatai – tai sudėtingos struktūros, įsiterpę į koralinius rifus ir gamtines olas. Milžiniški bokštai, kur laikomi vergai, dažnai statomi iš sudužusių laivų medienos arba iš kitų, žemės antpuolių metu pagrobtų, medžiagų. Kreitai gyvena patalpose, esančiose žemiau, garbindami obeliskus ir mėgaudamiesi savo medžioklės vaisiais. Žmonės ir kiti oru kvėpuojantys vergai laikomi nedidelėse kamerose, esančiose kolonų viršūnėse, tol, kol ateis laikas juos suėsti arba paaukoti. Vergams leidžiama susikurti nedidelius laužus, ant kurių jie gaminasi gautą žuvį; kartais jų laužų šviesa matosi už daug mylių, įspėdama praplaukiančius pro šalį laivus, kad jie per daug nepriartėtų prie kreitų vandenų.
Visuomenė ir ekologija
„Būkite atsargūs, malkai. Būkite greiti. Bet ypatingai būkite žiaurūs. Tegul legendos apie mūsų veikas gąsdins juos taip stipriai, kaip ir skausmas.“ — Nimfassa, hypnoss kreitas.
Kreitai agresyvūs, pikti ir protingi. Jie deda kiaušinius ir peri inkubatoriuose. Ir vyrai ir moterys gauna išsilavinimą ir karinį parengimą, ir abiejų lyčių padarai atlieka visas pagrindines socialines funkcijas. Kreitai gali išgyventi ir ne vandenyje, tačiau vis dėlto mėgsta statyti savo miestus giliau po bangomis. Jų miestai dažniausiai statomi aplink vieną ar kelis didžiuosius obeliskus, ir paprastai juose yra povandeniniai inkubatoriai, arenos, skirtos gladiatorių turnyrams ir ilgos, šviečiančios, kelius žyminčios linijos. Kreitai – talentingi matematikai, pastoviai naudojantys matematiką ir numerologiją, taip pat ir magiją, bandydami nustatyti jų pranašų sugrįžimo datą.
Kreitai labai lankstūs ir puikūs plaukikai. Jie praeina tris egzistavimo stadijas – lervų, paauglių ir suaugusiųjų. Kreitų lervos silpnos ir trapios. Jos laikomos ir saugomos inkubatoriuose tol, kol išmoksta plaukti ir įgyja pagrindinių gyvenimo įgūdžių. Paaugliai tarnauja žvalgais. Suaugę kreitai simbolizuoja jėgą ir ištikimybę, dėl ko jų rasė tapo įžymia. Visi kreitai pasiryžę numirti, jei tai prireiks dėl jų tikėjimo ir rasės išlikimo.
Už kulisų
Kreitai buvo paminėti originaliajame Guild Wars žaidime, ir mes labai norėjome pratęsti jų istoriją žaidime Guild Wars 2. Mes tiek mažai žinojome apie jų kultūrą ir visuomenę. Kadangi mes plečiame savo žaidimą, pridėdami naujus, povandeninius regionus, būtų labai įdomu pridėti ir tam tikrą nedidelį kalambūrą šiai rasei.
Kreitai visada buvo vienareikšmiškai pikta rasė. Nors mes ir stengiamės daugeliu atvejų pateikti abi istorijos puses ir parodyti, kad netgi piktos rasės, kultūros ir personažai turi gerų ketinimų savo veiksmams, kreitai buvo sukurti kaip vienareikšmiškai blogi vaikinai. Mes itin atsargiai atskleidėme jų religiją, žinodami, kad žodis „pranašai“ pakiš jums mintį apie šiuolaikinę religiją. Svarbu pažymėti, kad mes nenorime lyginti kreitų fanatizmo su jokia egzistuojančia religija. Kreitų pranašai, tai apgaulingi religiniai veikėjai, sugalvoti valdančiosios dvasininkų kastos, kontrolės palaikymo tikslu. Nė viena kreitų religijos arba kultūros dalis nesiremia realiomis religijomis.
Mistiniai obeliskai, kuriuos garbina kreitai, iš pradžių buvo sukurti kaip neapibrėžtas koncept-artas – tamsios, be jokios puošybos kolonos, neįprastai atrodančios jūros dugne. Jie užkabino dizainerių komandą, ir mes lengvai įsivaizdavome, kaip rasė patikėjo, kad tai yra šventos relikvijos. Art GW2, sukurtas rasei, taip pat nuostabus, labai grakštaus judesio ir žiauraus dizaino. Mes norėjome išlaikyti esančius kreitų (hypnoss) tipus ir pridėti naujų. Istorijos išplėtimas į jų povandeninius miestus mums davė pagrindo pristatyti naujus kreitų tipus, kurių nebuvo originalioje Guild Wars žaidimo versijoje.
