Квагганы (Quaggans)Kvaganai (Quaggans) – protingos, geraširdės žemės ir vandens būtybės, kurių namai iš pradžių buvo Begalinio Vandenyno gelmėse (Unending Ocean). Neseniai jie persikėlė į seklesnes sritis išilgai Drumzlinos Pakrantės (Tarnished Coast) ir į Sielvarto Jūrą (Sea of Sorrows), o taip pat į sausumos gilumą, į gėluosius ežerus.

„Ооооо. Jūs turite suprasti. Kvaganai nenori nieko trikdyti. Kvaganai nori gyventi taikiai.“
-Neootek, Varonos iš Oogooth

Biologija ir elgesys

Kvaganai gali kvėpuoti ir po vandeniu, ir sausumoje. Jie gali gyventi ir gėlame, ir jūros vandenyje, ir neblogai jaučiasi sausumoje, nors maždaug per dieną jų oda išdžiūsta ir suskilinėja, sukeldama nepatogumus. Kvaganai yra visaėdžiai, ir paprastai maitinasi surinktais koralais, jūros dumbliais ir žuvimi. Jie ritasi iš kiaušinių, o mažyliais rūpinasi visa bendruomenė. Dauguma Kvaganų ateina iš pietų, ir jų atspalvis paprastai varijuoja nuo jūros bangos spalvos ant nugaros, iki šviesiai pilkos ant pilvo. Taip pat egzistuoja šiaurės grupė, kurios atspalvis panašus į pingvinų arba  kregždžių atspalvį  – juoda nugara ir baltas pilvas.

Kvaganai iš prigimties neužgaulūs ir retai būna agresyvus, jeigu, žinoma, jų kas nors neišprovokuoja. Kai virš Kvaganų pakimba grėsmė, ar jie jaučia skausmą, įvyksta staigus adrenalino antplūdis, ir jų oda vietomis parausta. Iš jų burnų išlenda iltys, o pelekai pailgėja, suformuodami didžiulius nagus. Šioje būsenoje instinktas nugali racionalias mintis, ir Kvaganai pavirsta į vandeninę griovimo mašiną. Jie labai išgyvena ir sutrinka, kai parodo tokią agresiją, kas jų tautoje yra laikoma didžiuliu socialiniu netaktiškumu.

Šis pasikeitimas yra pagrindinė priežastis to, kodėl Kvaganai aktyviai vengia peštynių – tokioje būsenoje jie tampa pernelyg pavojingi ir sau, ir aplinkiniams. Jie pavirsta į neprotingus gyvūnus, vedinus tik vieno tikslo – naikinimo, ir tada jie nemąsto nei apie taktiką, nei apie lydinčius nuostolius. Didvyriškieji Kvaganai moka tapti truputį agresyvesniais, nepasiduodami savo įniršiui, tačiau bendruomenė žiūri į juos kaip į truputį keistesnes asmenybes.Kvaganai nepaprastai mandagūs, kad net asmeninių įvardžių vartojimą laiko egoistiškais.  Dėl to jie retai vartoja įvardžius „man“, „mano“ arba „aš“, vietoj to pirmenybę teikdami bendram terminui „Kvaganas“. Todėl pokalbis su Kvaganais gali išmušti iš vėžių daugelį kitų rasių. Frazė „Aš netekau savo naminės žuvelės. Man liūdna“, pavirsta į „Kvaganas neteko naminės Kvagano žuvelės. Kvaganui liūdna“. Tokia kalbos maniera verčia daugelį manyti, kad Kvaganai savo išsivystymu prilygsta vaikams ir yra truputį kvailoki. Tačiau iš tikrųjų Kvaganai pakankamai išmintingi, bet jų išmintis skirtinga nei kitų rasių.

Kitos rasės laiko Kvaganus „pakankamai ramiais padarais – kol nepastumsi, žinoma“. Kvaganai teikia prioritetą tyliam, taikiam gyvenimui. Jie pasitrauks iš kelio agresyvesnei rasei, jei jiems pasakys pasitraukti. Tačiau problema tame, kad dėl dažnėjančių kovingų rasių antpuolių ant jų tautos, tokių kaip Kraitai, jie jau nebeturi kur trauktis.

„Mes pradėjome stumti šiuos į kamuolius panašius storuliukus. Juokais, žinoma. O paskui jie staiga supyko, ir pas mus prasidėjo REALIOS problemos“.
– Argotas Vienarankis (Argoth Onehand), buvęs keliautojas.

Apranga ir ginkluotė

Kvaganai komfortiškai jaučiasi būdami nuogi, tačiau dėvi rūbus kaip individualumo ir išdidumo ženklą. Įprastus Kvagano drabužius sudaro susuktas iš blizgančių medžiagų galvos apdangalas ir karoliukais siuvinėti diržai aplink viršutinę krūtinės dalį ir rankas.  Jie taip pat dažnai puošiasi neperšlampamomis puošnių pakrantės paukščių plunksnomis, ir dėl to, esant vienoje vietoje keletui Kvaganų, susidaro tarsi kažkokios  šventės pojūtis.

Kvaganai savo namus stato iš jūros medžiagų, ir jie atrodo kaip apvalūs kokonai iš koralų ir dumblių. Šie kokonai pririšami prie vandenyno dugno, bet juos visada galima patraukti į mažiau pavojingą vietą, jei prisireiks. Kaip šviesos šaltinius Kvaganai naudoja žėrinčius perlus arba fosforescuojančius dumblius.

Nesena istorija

Paskutiniu metu Kvaganų istorija tekėjo ramiai, neskubriai ir netgi, galima sakyti, nuobodokai. Kvaganų sagos, papasakotos jų „Praeities saugotojų“ („pastkeepers“), susidėjo iš paprastų išvardinimų, kas ką pagimdė, ir kur buvo storiausios sardinės tais metais. Viskas pasikeitė prieš 50 metų, kai Kraitai įsiveržė į jų teritoriją. Ši vandens vergvaldžių rasė paprastai gyveno giliuose plyšiuose, bet staiga jie įsiveržė į Kvaganų žemes, griaudami jų civilizaciją. Išgyvenę Kvaganai bėgo į seklius plotus, palaipsniui upėmis ir upeliais kildami į didelius ežerus. Kita Kvaganų grupė, gelbėdamasi nuo Vyriausiojo Drakono Jormago (Jormag), kaip kodanai ir nornai, migravo į pietus, į labiau apgyvendintas Tyrijos žemes.

Daugelis Kvaganų, įskaitant jų vadus, žuvo Kraitų užpuolimo metu. Kažkada rasei vadovavo lyderis, vadinamas  “markissios”, tačiau valdančios šeimos nariai buvo nužudyti, suėsti arba pavergti kraitų, Tie Kvaganai, kurie išgyveno, dabar valdo patys, vadovaujami kaimo seniūno „varonos“. Šie seniūnai dirba kartu, padėdami vienas kitam, kai to reikia, nes ši rasė išliko draugiška susitelkusi net ir šiais sunkiais laikais.

Nedidelė grupė varonos, vadovavusi kaimams visoje Kritoje, kreipėsi į žmonių karalienę, ir dvi rasės sudarė draugišką sąjungą. Ir nors abi rasės yra apsupties padėtyje, žmonės ir Kvaganai padeda vieni kitiems, kiek tik gali.

Tikėjimas

Kvaganai garbina vieną dievybę, žinomą kaip Melagan (Mellaggan), kuri įkūnija jūros dosnumą. Savo charakteriu ir temperamentu ji labai panaši į žmonių deivę Melandrą  (Melandru), netgi tiek, kad žmonių mokslininkai sutapatina jas. Kvaganai pernelyg mandagūs, kad su tuo nesutiktų, nors jie nurodo akivaizdžius skirtumus tarp žemės gamtos deivės ir  vandens dievybės, įkūnijančios vandenyno turtus. Tačiau Kvaganai patys įneša painiavos, pasinaudodami paskendusiomis Melandros šventyklomis Melegan garbinimui.

Kvaganų religija konservatyvi ir tradicinė. Praeities saugotojai tarnauja kaip šventikai ir yra atsakingi už legendas kiekvienoje Kvaganų bendrijoje.

Užkulisiuose

Iš pradžių Kvaganai atsirado kaip putlūs, mieli, beveik animaciniai sutvėrimai, ir buvo greitai priimti kaip miela vandens rasė.  Jų originali apvali forma suteikė tam tikrų problemų animacijoje, taigi jie praėjo keletą perdarymo stadijų, ir po vienos iš jų jie suliesėjo ir tapo labiau panašūs delfinus. Kiek vėliau jie susigražino dalį savo buvusio svorio, tačiau išsaugojo uodegą, panašią kaip bebro.

Jų dvejopa prigimtis atsirado baiminantis, kad, būdami tokie mieli ir malonūs, jie niekada neišgyventų šiame mirtinai pavojingame pasaulyje. Ši idėja atsirado po frazės „Nesupykink Kvagano. Tau nepatiks, kai Kvaganas supyks“. Tokiu būdu atsirado Kvaganų variantai su iltimis ir nagais, ir po to iškilo klausimas – kodėl gi neatrodžius Kvaganams taikiems, kai nėra pavojaus? Kurdami arto žinių bazę, mes aprašėme, kad Kvaganai gėdijasi šio savo agresyvaus elgesio. Šis  savimonė atvedė prie tolimesnių Kvaganų santykių su asmenybe ir visuomene išsivystymo. Taip užgimė jų visuomenės pagrindai. Būtent dėl šių socialinių normų, Kvaganai tapo viena iš nedaugelio rasių žaidime, turinčių savą, ypatingą kalbos stilių. Tačiau tai gali sukelti sunkumų, nes tiesiog pakeitus kiekvieną asmeninį įvardį žodžiu „Kvaganas“, frazė gali tapti labai sudėtinga suprasti. Tačiau ši rasė yra viena iš mieliausių ir maloniausių žaidime, taigi šį sunkumą lengvai pakelsite.