Skęsta laivas. Mažoji Elen Kiel užsiblokavo tėvų kajutėje ir laukė, kada gi jie ateis jos.
Juodas vanduo vis kilo. Purvinos riebios dėmės mirguliavo paviršiuje. Ten, kur vanduo siekė jos kojų piršus, buvo šalta, velniškai šalta.
Elen įlindo į kampą taip giliai, kiek tik galėjo.
Kajutė pasviro, spintos durys atsivėrė, ir iš ten išvirto visas jos turinys: drabužiai, tualetiniai reikmenys, knygos. Viskas šlumštelėjo į vandenį, skendo ir dingo iš akių.
“Mama?” pašaukė Elen. “Mama, kur tu?”
Siaubingas garsas pasigirdo kažkur iš apačios, ir laivas sugirgždėjo.
“Mama!”
Vanduo buvo nepermaldaujamas. Jis lėtai sėmė kajutę, kildamas į viršų.
Drebėdama visu kūnu, Elen sunkiai prisivertė įbristi į vandenį. Jos ašaros maišėsi su sūriu jūros vandeniu, pradingdamos jame, kaip ir ji pati.
Kai vanduo ją apsėmė iki galvos, Elen pažadėjo dievams, kad ji bus gera mergaitė, visada, visada, jei tik jie atsiųs jai jos tėvus. Prašau, be garso meldė. Aš būsiu gera!
Staiga kažkas toks didelis ir stiprus griebė ją už kulkšnies ir truktelėjo žemyn.
Ji vos nesuriko iš baimės ar iš vilties, bet ji buvo tempiama vandeniu taip greitai, kad nosis buvo pilna jo. Ji ėmė kosėti ir springti, nes viską užvaldanti jūra brovėsi į jos plaučius.
Vėliau, ką ji prisiminė, buvo tai, kad jos galva atsidūrė ore, ir ji ėmė kvėpuoti. Jos plaučiai ir skrandis skausmingai atsikratė nereikalingo vandens.
Kažkas didelis ir stiprus laikė ją glėbyje, laikydamas jos galvą vandens paviršiuje, o šiurkštus balsas suurzgė į ausį – „Štai ir viskas. Atsikosėk, kaip reikiant. Su tavim viskas gerai“.
Elen įsikibo į norną, laikantį ją rankose. Jos pirštai gniaužė jo plaukus ir nepaleido netgi tada, kai jis paleido ją gelbėjimo laivo denyje ir apgaubė pledu.
“Viskas gerai, mažyle”, pasakė jis. “Kuo tu vardu?”
“Elen.”
“Aš Magnusas. Tavo tėvai buvo tame laive?”
Elen linktelėjo. “Mama ir tėvelis.”
“Mūsų žmonės ieško jų. Viskas bus gerai. Tu jau gali lipti nuo manęs.” Magnusas atsargiai atgniaužė savo didele ranka mažą vaikišką ranką.
“Ne!” Elen įsikibo į jį dar stipriau.
“Gerai, gerai.” Magnusas apsikabino ją. “Šiandien gera diena ko nors truputį pabijoti. Tu dar turi rytojaus dieną ir visą savo gyvenimą būti drąsia.
